Paleidimai su Simona man buvo visiškai kitoks potyris. Jos dėka apie pačius paleidimus sužinojau, supratau žymiai daugiau nei iki tol, pažiūrėjau į juos šiek tiek iš kitos pusės. Simonos metodai man asmeniškai labai skyrėsi nuo to, ką buvau bandžiusi iki tol. Gal ne metodai, bet pats jausmas. Niekad nepamiršiu pačio pirmo karto, kai paleidinėjom – po paleidimų sesijos sėdžiu vakare kambary ant sofos ir nieko nebežinau – nei kas vyksta, nei kokios ten mano tos problemos buvo, nei ko aš noriu, nei ko nenoriu. Nieko. Tada pamenu tiesiog sugalvojau, kad reikia eiti pasivaikščioti, bet jau iš tokio autentiško, čia ir dabar noro ir pojūčio. Iš laisvės. Visiškos laisvės. O dar Simona – be galo šiltas žmogus, visada paleidinėdama su ja jaučiu saugumą ir meilę. Rūpestį ir dėmesį. Ačiū, Tau, brangioji.