Kas yra tikslai ir kam jie reikalingi? 2.

II dalis

iš Ryčio Lukoševičiaus paskaitos, 2016 09 29, internetinio kurso “Esu laisvas 4”.

Daugelis žmonių tikslus labai sureikšmina. Jiem tai atrodo sudėtinga, ypatingai svarbu, baisu nesuklysti, super didelis reikalas, gal net su abejone “ar tikrai būtent to norėtųsi”. To pasekmė, kad apatiškai nusprendžiama: “man nesvarbu…”, “koks skirtumas”, “kaip einasi taip ir bus gerai”, “vėliau tuo užsiimsiu” ir pan…

Žmogus sau meluoja, tarsi jam neberūpi jo pasiekimai, darbo rezultatai, laimėjimai, pergalės. Jis ignoruoja savo norą susikurti laimingą gyvenimą.

Darbas su tikslais ir yra tas kūrybos veiksmas, vedantis į “kaip tu nori, kad būtų”. Vietoj žiūrėjimo tik į savo problemas, gali sąžiningai paklausti savęs: “o kaip aš norėčiau jaustis?, “kaip man norisi, kad viskas vyktų”. Tada būtent tai ir kurk. Visas netikėjimas, nenoras eiti savo tikslų link, pasipriešinimas, mintys stabdančios veiksmus ir bus tai, ką galėsi paleisti. Paleidus šiuos emocinius blokus, galų gale turėsi svajotą rezultatą.

Tikslai padeda kreipti gyvenimą, norima linkme. Labai greitai, labai aiškiai. Nebūtina suruošti dešimtmečio planų, jei tokiems nesijauti subrendęs. Kurk vienerių metų, mėnesio, savaitės, dienos tikslus.

Siekdamas, bet kurio noro susidursi su emociniais blokais, išsikelsi daug jausmų, kuriuos slėpei, slopinai ir dabar privalėsi tai pamatyti, paleisti. Ėjimas į tikslą iškels ribojančius įsitikinimus, pamatysi savo proto “dėžutę”, skiriančia tave nuo begalybės. Emocijų paleidimų technikoje darbas su tikslais – yra bilietas į laisvę, į beribį gyvenimą, i tapima tuo, kuo tu ištikrųjų esi. Nesuvaržyta būtybė, kuri gali viską, kuri žino viską, yra visur ir besąlygiškai viską myli, priima. Tai reiškia, kad siekdamas savo svajonės įgyvendinsi ne tik jos gavimą, bet susitvarkysi ir visa kita kas tau yra aktualu ir nemalonu visai kitose gyvenimo srityse. Sakykim dirbsi prie norimo automobilio įsigyjimo, o susiremontuosi santykius su tėvais, sutuoktiniu ir pan.

Aš supratau, kad daliai žmonių, kuriems sunkiau sekasi paleidinėti, ateina laikas kai nebeužtenka pasiryžimo tai tęsti. O jei yra suformuotas aiškus tikslas, tai motivacija išlieka labai stipri. Energijos tuo užsiimti yra daug. Pvz.: jei “rankos nusvyra” dirbant prie harmoningų santykių su broliu, tai energijos visada pakanka siekiant savo svajonių namo.

Ka reiktų žinoti kuriant tikslus?

Pradžioje suvok, kad tu turi visišką atsakomybę už savo gyvenimą. Gali leist jam suktis automatiškai, pagal tai, kaip yra “surašyta” tavo praeityje. Pagal tavo isitikinimus, proto programas, elgesio šablonus, karmą, horoskopą, reakcijas, baimes, pykčius, viską kaip buvo kažkada tau sudėliota. Jei pasąmonėje tvarka, tas automatinis gyvenimas gali būti visai smagus ir laimingas. O jei vidinės tvarkos nėra, tai automatinis gyvenimas atneša skausmą, nusivylimą, liūdesį, pyktį ir kitas panašias emocijas. Tai, kas nėra malonu.

Ar gali prisimti atsakomybę ir formuoti kasdienius ketinimus, taip, kaip rašėm pirmoje dalyje apie Šarūnę. Ji nei vienos dienos negyvena automatiškai. Ji drąsiai ima ir kuria. Jei to nedarai, tada sukasi taip, kaip sukasi.

Dabar aš suvokiu, kad pats paleidimo procesas ir yra kūrybos įrankis. Tai nėra būdas susitvarkyti praeitį. Kodėl? Nes praeities pakeisti negali. Įvykiai įvyko taip kaip įvyko. Viskas ką gali pakeisti tai požiūrį į savo praeities istorijas. Pakeitus praeities jausmus keičiasi ir gyvenimas, todėl, kad paleisdamas skausmingus įvykius, tu ne tai kad pakeiti tą praeiti kuri jau ivyko, tu tarsi sukuri naują gyvenimo variantą, kuriame nėra tos praeities. Įvykis yra, bet nėra to skausmo, su juo susijusio. Jei tavo gyvenime pasikeičia daug tokių įvykių su užspaustais jausmais, tu pakankamai toli atsispiri nuo savo “automatinio” egzistavimo varianto. Sakykim neši “jūrą” skausmo, tada patiri nuolatinius sunkumus, nes tas praeities skausmas tau ir kuria tolimesnį sunkumą. O kai paleidi, tarsi kuri naują realybės atšaką ir naują takelį. Vienu žingsniu paeini vis toliau ir toliau į šoną nuo savo automatinės vagos. Naujai paleidi ir vėl ir vėl vis labiau slenki į šoną nuo to, kaip tau buvo skirta, į tai, kaip tu nori, kad būtų.

Tikslų esmė iš vienos pusės yra kurti sau naują realybę, o iš kitos pusės išsilaisvinti nuo apribojimų, netikėjimo baimių, dar kažko, kas tau iškils einant tikslo link. Einant į vieną tikslą kils vieni dalykai, o judant prie kito – kiti. Tačiau visur atsiremsi į savo apribojimus, kuriuos paleidus turėsi visai kitą gyvenimo kokybę, ramybę, busi vis laisvesnis, laisvesnis ir laisvesnis.

Lesteris, kuris sukūrė paleidimus, savo mokinius labai skatino daryti tikslus. Jis sakė, kad jūs vistiek esat pilni troškimų, norų ir nesutinkat jų paleisti. Jei nesutinkat paleisti, tai kurkit tikslą ir viską paleisit automatiškai dirbdami su emocijomis juos įgyvendinant. Šis procesas jus savaime “išvalys”. Eikit ir pasiimkit tai ko norit. Jei jau ka nors imsit iš šio pasaulio, tai būkit laimėtojais, imkit tai ką norit geriausio. Tik paleisdami savo emocinius blokus, tai sugebėsit padaryti. Norit automobilio, imkit geriausią, kokio norit, o ne toki koks išeis. Norit santykių, imkit tokius, kokių norit, o ne tuos kokie gaunasi.

Kita jo tobula frazė: “Būk nugalėtoju gyvenime, bet prisimink iš kur ištikrųjų ateina džiaugsmas, laimė”. Tuo jis norėjo pasakyti, kad neprojektuok laimės į likimo prizus. Negalvok, kad tik tada kai tai turėsi – jausiesi laimingas, tik tada džiaugsiesi. Laimė ir džiaugsmas ateina iš tavo vidaus jau dabar, nes dabar tu jau esi viena su tai ko ieškai. Paleidinėjant bet kokia tema, tu vis labiau ir labiau išlaisvini save. Pradėsi kas dieną patirti tylą, ramybę, meilę, džiaugsmą, kurie ateina iš tavo vidaus, o ne dėl tikslų įgyvendinimo. Siek savo svajonių su ta vidine ramybe, lengvumu, meile, o ne su trūkumo jausmu, nerimu, baimėmis. Tam ir reikia paleidinėti emocinius blokus, ribojančius rezultato gavimą.

Jis ragina turėti bent dešimt tikslų visą laiką. Aš galvojau, gal tu išprotėjai, kada gyventi? Reiks pastoviai paleidineti tai visą dieną. Kodėl aš taip galvojau, nes tuo metu man paleidinėti atrodė gan sudėtingas procesas. Atrodė, kad reikia atsisėsti rimtai, susikaupti, pakapstyti, padirbti, “pavaryti”. Dabar suprantu, kad tie dešimt tikslų yra ta kryptis, ta “ko aš noriu” intencija, kuri ves tave ten kur nori. Vietoj “O Dieve, aš turiu problemą, kuriai jau dešimt metų ir ji gerokai surūgusi”. Tu nuolat turėsi kyptį, kur eini, kaip nori jaustis, kaip nori gyventi, kokių nori santykių, darbo ir pan. Tai kurs visiškai kitokia realybę.