Tikslai ir naujos realybės vizija. 1.
I dalis
iš Ryčio Lukoševičiaus paskaitos, 2016 09 29, internetinio kurso “Esu laisvas 4”.
Šiandien aš jums kalbėsiu apie tikslus. Yra žmonių, kurie jau kuri laiką paleidinėja emocinius blokus ir patiria daug vidinės ramybės, bet didelių pokyčių savo gyvenime jie neturi. Buvo žmonių kurie paleidinėjo metus, du ir vėliau jie nusprendė, kad paleidimai jiems neveikia ir metė šią praktiką. Jie tiesiog sakė, kad negauna to ko nori, nors praktikuoja daug. Kažkas jiems neveikia. Aš nesuprasdavau. Kaip tu gali tiek laiko neturėti rezultatų? Jie ateina jau po pirmo užsiėmimo. Ko tu nepaleidi? Ko laikaisi taip stipriai įsikibes? Gal kažko vengi, ar sedi išdidume, kad tau nepavyksta?
Kartą pastebėjau, jog viena iš “Į SAVE” grupės treneriu Aistė, staiga pradėjo akivaizdžiai geriau jaustis, atrodyti, net fiziškai švytėti laime ir ramybe. Paklausiau jos, kas pasikeitė? Aistė atsakė, kad dabar ji paleidinėja ne tai kas nemalonu, užspausta, bet ir pradėjo formuoti intencijas. Pradėjo savęs tiesiog klausti: “ Jei taip kaip yra man netinka, tai kaip aš noriu kad būtų?” Anksčiau kai ji paleisdavo tai kas nemalonu, sunku – jausdavosi geriau, bet po to likdavo tarsi tusčia erdė, sustingimas, neveiksnumas. Dabar pagaliau viskas pajudėjo ir gyvenimas pradėjo dėliotis taip kaip norisi. Asmeniškai aš tokios situacijos nebuvau patyręs emocijų paleidimo praktikoje. Man atvirksčiai pastoviai viskas pildosi, vyksta, keičiasi ir gan sparčiai, efektyviai.
Supratau, kad vienas iš pagrindinių mano įrankių, kai aš paleidinėju, yra tikslai. Kadangi aš nuolat dariau tuos tikslus, aš nuolat turėjau kryptį ir užsiėmiau kūryba. Aš ne tik bandžiau sutvarkyti ir išspręsti savo problemas, bet turėjau aiškias kryptis formuodamas pakankamai daug tikslų ir juos paleidinėdamas. Taip kūriau savo būsenas, savo realybę, kaip aš noriu jaustis, kaip noriu gyventi. Supratau, kad šitą dalį daugelis praleidžia. Daugelis pasako sau, kad :”taip, taip, tikslai yra gerai, bet aš čia turiu problemų! Kai išsispręsiu savo problemas tada gal eisiu paleidinėti tikslus”.
Pasirodo, kad tada žmogus nesusikuria sau naujos vizijos, bet sėdi senose negandose. Ankstesnė realybė kaip ir ardosi, darosi nebeskaudi, viskas lengvėja, bet tokios “Kaip aš norėčiau kad būtų?” – nėra. Iš to gimsta “laivas be krypties”. Blaškosi be rezultatų ir tiek.
Noriu supažindinti su kai kuriomis svarbiomis detalėmis, kurios pasirodė yra labai labai efektyvios beformuojant tikslus. Pradžioje nereikia nieko dramatiško, fatališko. Tiesiog pradėk nuo dienos intencijos. Mano draugė Šarūnė labai gerai aprašė to pavyzdį savo asmeniniame Facebook’e. Ji kas ryta pabudusi sąsiuvinyje suplanuoja dieną. Ne tik su valandom, bet ir su emocijomis: darbas su įkvėpimu, miegas – saldus, diena – harmoninga, nuostabiai jaukus laikas, aš laiminga. Mintimis ir jausmais išgyvena savo harmoninga ir tobula dieną, patiria jausmą, lyg viskas jau būtu įvyke. Dienos susitikimus taip pat užvadina pagal savo norus: “greitas ir efektyvus” arba “džiaugsmingas ir jaukus”, o gal “draugystė”, “linksma”, “ramybė”. Labai dažnai – “aš su meile žmonėms ir žmonės su meile man”.
Taip kuriamos intencijos. Su tokiu tikslumu, aiškumu, jausmu ir būsena. Labai svarbu, kad Šarūnė suplanavo ne tik ką veiks dienos metu, bet kaip ji jaučiasi. Savo svajonių dieną ji išgyvena taip, lyg ji jau būtų baigta. Tai reiškiasi ji jau dabar jaučiasi tai turinti. Ji sukūrė turėjimo būseną. Vietoj norėjimo, kad jos diena būtų tokia, ji jau jaučia, kad jos diena yra tokia. Tai raktas į norimą kūrybos rezultatą. Tai keičia mūsų gyvenimą iš tokio “reaktyvaus”, “kabančio” ant išlikimo bedugnės, su pastoviu trūkumo jausmu. Į gyvenimą pilną laisvės, kūrybos ir svajonių. Bet ne tų svajonių, kurios lieka svajonėmis, o tų svajonių, kurias aktyviai įgyvendini.
Kita svarbi dalis Šarūnės užsiėmime yra ta, kad ji nekontroliuoja smulkmenų. Nekontroliuoja to, kaip tiksliai tai įvyks, tiesiog žino, kad tai įvyks. Geriausiu, harmoningiausiu būdu. Atsipalaiduoja ir tiesiog keliauja toliau. Tos intencijos ir yra tai, kad planuoji susitikimą ir pasižiūri, o ką planuoji jausme. Noriu, kad būtų greitai ir efektyviai. Puiku. Tai pajausk tai, išgyvenk tai. Leisk sau patirti tą jausmą, kad tu jau susitvarkei greitai ir efktyviai. O jei nori, kad susitikimas būtų mielas ir šiltas, tai leisk sau pajausti tą jausmą, vaizdą. Gal būt vaizdą ne visada gali sugebėti susikurti, bet jausmą išgyventi tikrai gali. Tai vienas iš svarbių raktų į gyvenimo kūrybą.
Tęsinys kitoje dalyje.