Buitinis sąmoningumas, kam tau to reikia?

Kodėl aš domiuosi, gaištu laiką kažkokioms neaiškioms teorijoms ar filosofijoms, kai aplinkui tiek daug darbų, rūpesčių ir tas pasaulis toks apgaulingas, paslaptingas, pavojingas?

Todėl ir domiuosi tuo, kad mano kasdienybė taptų kuo paprastesnė ir sklandesnė.

Mūsų gyvenimas susideda iš nuolatinių rūpesčių. Jie patys įvairiausi, kiekvienai asmenybei pagal poreikį, amžių, lytį, vietą ir laiką. Mes keliaujam nuo vienos užduoties įgyvendinimo prie kitos. Susišukuoti plaukus, įlipti į kalną, laimėti loterijoje, paruošti vakarienę, pasiekti vandens stiklinę, uždirbti atostogoms, išsišniurkšti nosį, nušvisti, užsiregistruoti banke, išnešti šiukšles, perskaityti knygą, pasveikti, sukurti šeimą, numesti antsvorį, pasikeisti padangas, pabaigti universitetą ir pan.

Atliekant šias užduotis kelyje sutinkam kliūčių, netikėtumų, užkardų. Tokių, kaip pritrūko pinigų, laiko, sveikatos, žinių, nuotaikos, entuziazmo, sėkmės.

Šiuolaikinis žmogus tiki, kad sekmė yra kažkas mistinio, nesuprantamo ir nuo mūsų niekaip nepriklausančio. Tarsi mes esame laimės aukos. Tai reiškia, kad ji mus arba aplankys, arba ne, tik dėl jai vienai suvokiamų priežasčių. Yra žmonių, kurie pasakoja kaip kartais jiems nepasisekė. Būtų jau tuoj tuoj uždirbę milijoną, tačiau papuolė nederlingo oro sezonas. Kita būtų jau tuoj tuoj ištekėjusi už svajonių princo, bet nepasisekė, jos draugė jį nuviliojo, arba  jis priemė skaistybės įžadus. Kažkieno sūnus ar dukra jau būtų beveik įstojusi į universitetą, bet pritrūko pusės balo ir pan.

Anksčiau ir aš buvau tokia savo laimių ir nelaimių auka. O dabar suprantu, kaip tai veikia, ir pati sau padedu gyventi kuo ramiau ir laimingiau. Noriu pasidalinti. Žinau kelis paprastus savo ateities formavimo dėsnius. Suprantu, kaip galima patobulinti likimą ir gyventi lengviau, paprasčiau. Gal esat girdėję tokių patarlių: “kaip šauksi, taip atsilieps”, “ką pasėsi, tą ir pjausi”. Panašu, kad senoliai dar žinojo, ką sako. Šiandien mes kartojame šiuos posakius, bet jau nebesuprantame, apie ką jie.

Pasirodo, nesvarbu, kad niekas nemato, kaip aš prišiukšlinau miške. Bet tokiu veiksmu aš jau sukūriau atitinkamą savo ateities programą. Už šį netinkamą veiksmą turėsiu priimti pasaulio atsaką man. Kas tai bus? Gali būti įvairiausi dalykai. Tačiau tai bus tas pats nedraugiškumas mano adresu, kurį ir aš pati išsakiau, atlikau. Gal man sprogs automobilio padanga, gal pamesiu piniginę, gal nusipirktas pienas parduotuvėje bus sugižęs ir vyks panašūs kitokie nutikimai.

Kuo didesnis mano neigiamas veiksmas pasauliui, tuo didesnė ir grąža atgal. Galima iš karto ginčytis. O kaip tie, kurie vagia, meluoja, sukčiauja, manipuliuoja ir pan? Jie juk laimingi, savanaudiškai gyvena, ir iš visų tik šaiposi. Na, taip gali atrodyti tik iš pirmo ir labai trumpo žvilgsnio. Iš šiek tiek ilgesnės laiko perspektyvos mes pamatysim, kad tokių žmonių gyvenime yra labai daug nelaimių. Jie patys ir jų artimieji serga, jų namai griūna, jų mašinos genda, jų karjera žlunga ir šiaip dažniausiai jie neilgai gyvena. O kas gyvena ilgai? Kokie nors kaimo senukai, gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse, kurie niekam blogo nelinki, nedaro ir net apie tai nemąsto. Nes suvokia visatos dėsnius. Kaip šauksi, taip ir atsilieps. Kuo dalinsiesi, tą ir gausi atgal. Svarbioji žinia yra ta, kad nesvarbu, ar kas nors mato, ar nemato tavo veiksmus, tavo ateitis vistiek priklauso tik nuo jų. Dabartyje daromi geri darbai yra lydimi palankių aplinkybių, sėkmingų netikėtumų, sklandžių įvykių. Nebūtina kiekvieną dieną aplankyti našlaičių prieglaudą. Tereikia pasirūpinti nors savimi, savo aplinka, šeima, darboviete, kaimynais.

Sąmoningas žmogus jau žino, kad jei jis apgaus kitą, parduodamas jam netikrą produktą, jam tai laimės neatneš. Na laikinai jis turės pinigų, bet galiausiai vis tiek kas nors nutiks, kur paprasčiausiai turės papildomų išlaidų. Mes visi esame girdėję panašių istorijų. Sakykim, pavogė iš miško rąstų, pasistatė pirtelę, bet netikėtai ji sudegė. Pardavė sergantį veršiuką, bet padvėsė jo šuo. Pasisamdė vadovas darbuotoją, bet vėliau pavaldinys pats firmą įkūrė ir dar visus klientus pasiėmė.

Sąmoningas kaimynas neleis savo šuniui kakoti ant tavo pievelės, nors tu ir saldžiai miegi, nematai. Sąmoningas žmogus nevogs ir net neims tavo netyčia palikto daikto kavinėje ar ant suoliuko.

Sąmoningas mokytojas savo mokinius myli kaip savo vaikus ir auklėja juos su visišku atsidavimu, išmintimi. Sąmoningas bosas tausoja ir rūpinasi savo darbuotojais, yra sąžiningas su verslo partneriais ir net negamina ar nepardavinėja to, kas nepalanku žmonėms. Sąmoningas politikas dirba šalies naudai. Sąmoningas tėvas augina tokius pat vaikus, kaip jis pats.

Taigi, prisiėmus atsakomybę šioje srityje ir pasistengus nekenkti aplinkai (nemeluoti, neapkalbinėti, nešiukšlinti, nevogti ir pan.), aplinka po kiek laiko pradeda darytis labai draugiška ir tau pačiam. Tu tiesiog pradedi sutikti aplinkui save tik panašius į save. Čia vėlgi senovės patarlė: “su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi”. Sutapk su draugišku pasauliu – aplink tave būriuosis tik panašūs į tave. Banke tu pataikysi pas malonų tarnautoją, parduotuvėje – pardavėją, mokykloje savo vaikus nuvesi pas tobulą mokytoją, padangas nusipirksi iš doro prekeivio ir t.t. ir pan. Viskas vyks be jokių tavo pastangų, ieškojimų. Tu tiesiog papulsi ten, kur tavęs laukia pats geriausias, harmoningiausias variantas.

Buitinis sąmoningumas yra labai naudingas kiekvienam. Tai visiškai praktiškas dalykas. Tai, ką tu duodi pasauliui, tai grįžta tau dešimteriopai ir visai kitose situacijose, kurios atrodo niekaip nesusiję tarpusavyje. Bet pasirodo, kad iš tikrųjų yra susiję.

Tokį gyvenimą išbandžiau ne tik aš, bet ir mano draugai, pažįstami ir nepažįstami. Visiems veikia. Kai tai prasideda, pirmosios idealiai sklandžiai susiklosčiusios dienos atrodo kaip stebuklas. Tu pamiršai lietsargį, o kolega tau kaip tik pasiūlė savąjį. Tu vėlavai į susitikimą, bet tau pirmai paskambino ir atsiprašė, kad užstrigo kamštyje. Tu užsinorėjai raudonų batelių – draugė jau siūlo už pusę kainos, nes nusipirkusi kaip tik tokius suprato, kad neavės. Kaip dažnai sakoma, kad šiandien man “juoda diena”, taip, laikantis paprastų pasaulio dėsnių, visa diena tampa “balta”.

Kaip praktikuojamas buitinis sąmoningumas?

Galima pradėti nuo savo gyvenimo peržiūrėjimo. Kada aš kuriu gerus veiksmus pasauliui, o kada ne. Sakykim, susitinki paplepėti su drauge/draugu. Seniau tai man buvo pats smagiausias įvykis dėl to, kad pagaliau galėsim juokauti, šmaikštauti apie visus mūsų pažįstamus, vyrus, vaikus ir pan. Paprastai sakant – pletkinti ir apkalbinėti. Sužinojus, kad tai kenkia man pačiai, mokiausi to nebedaryti. Šis įprotis buvo taip giliai ir jau natūraliai įsigalėjęs, kad susikūriau kelias paprastas taisykles, kaip pastebėti, jog kalbu tik palankius kitiems žmonėms dalykus. Vienas iš kriterijų buvo pasižiūrėti, ar mano norimas tuoj tuoj papasakoti įvykis kam nors iš klausančiųjų gali padėti, pagelbėti, būti naudingas. Jei ne, tai nėra ko ir pasakoti. Geriau susivokti iš kokio savo vidinio trūkumo noriu apie tai kalbėti. Sakykim, seniau viena draugė papasakojo apie savo, jos akimis, nevykėlį kaimyną. Aš taip pat, iš noro, kad man pritartų, greitai pasakoju panašią istoriją. Dabar, jei kalbu ką nors apie kitą žmogų, kuris nedalyvauja diskusujoje, sakau tik tai, ką galėčiau ir jį sutikusi pakartoti jam girdint, kad taip, tikrai taip sakiau. Rezultate, labai greitai nubyrėjo tušti plepalai ir apkalbos, ir atsirado vietos žavingoms, pamokančioms, naudingoms ir džiuginančioms diskusijoms.

Taip po truputį galima nagrinėti visas savo gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, kur aš meluoju pasauliui? Dažnai žmogui labai nekaltai atrodo pamelavimas, kad negali atlikti darbo laiku, nes prastai jaučiasi. Nors savijauta yra puiki, bet tiesiog gėda prisipažinti, kad apsiskaičiavo ir per daug užsakymų vienu metu pasiėmė. Arba melagingas nedarbingumo raštelis visiškai visiems suprantamas ir pateisinamas. Melavimas vaikams – tai net nediskutuotinai priimamas kaip normalus elgesys.  Bet, visgi, tai kuria netiesos sakymą ir to paties gavimą atgal. Tu pamelavai vaikui – tave apgavo pieno pardavėjas. Tu esi sąžiningas prieš kiekvieną – taip pat su tavimi elgiasi ir visi sutikti žmonės.

O jeigu aš esu geras, bet tiesiog nesiseka?

Pradėjus pastebėti savo veiksmus, sekantis sąmoningumo lygmuo yra pastebėti savo jausmus. Pasirodo, ne tik mūsų poelgiai kuria mums ateitį, bet ir mūsų jausmai, savijauta. Sakykim, jei žmogus savyje turi, arba išreiškia, arba užspaudžia daug pykčio, tai jis ir sutinka aplink save tik kitus piktus žmones, arba tokius, kurie jam tą pyktį dar labiau sukelia.

Reikia stebėti, kokius jauti jausmus. Kokios nuotaikos, pojūčiai dominuoja. Sakykim, dažna žmogaus dienotvarkė: atsikėliau ryte su nusivylimu, kad vėl reiks eiti į darbą. Važiuoju į ofisą piktas ir paniuręs, visi aplinkui nervuoja. Darbe dirbu jausdamas panieką visiems netokiems gudriems kaip aš. Pietauju su pasipiktinimu dėl maisto skonio ir kainos. Antrą dienos dalį praleidžiu su apsimetinėjimu, kad dirbu. Arba “ariu”, net “dūmai rūksta” su baime, kad tik spėčiau viską padaryti ir netektų pasilikti ilgiau nei įprasta. Namie vaikus susitinku su pykčiu ir nusivylimu, kad neišplovė indų ir dar savo daiktus išmėtė kur papuolė. Einu miegoti su nuovargiu, kad dirbau per daug, bet atlikau ne viską, ką norėjau.

Jei dominuoja smukdantys jausmai, tai nėra naudinga ne tik pačiam žmogui, bet ir pasauliui aplinkui jį. Toks žmogus (kaip prastas kvapas) įtakoja viską, pro ką praeina. Tokiomis pačiomis nuotaikomis “užsikrečia” jo vaikai, kaimynai, bendradarbiai. Būtent tokias nuotaikas jis užprogramuoja ir savo ateityje.

Taigi, nebūtina ilgai ir nuoširdžiai kentėti. Laimingai gyventi yra ne tik tai kiekvieno žmogaus galimybė, bet netgi pareiga. Peržiūrėk savo kasdienybę, kur galėtum tapti sąmoningesniu? Kur gali dar labiau sau padėti būti draugišku pasauliui. Net jei niekas to nesužinos, pasaulis tau skolingas neliks. Jis globoja ir rūpinasi tais, kurie padeda jam. Aš net juokauju, kad greičiausiai jam labai naudinga turėti kuo daugiau pozityvių žmonių. Tada jis juos globoja ir puoselėja taip, kaip tik gali. Kai aš pradėjau keisti savo nepalankius žmonėms veiksmus, jausmus į priešingus, man pradėjo nuostabiai gerai sektis finansiniuose reikaluose. Man reikėjo dirbti vis mažiau ir mažiau, galėjau labai daug laiko skirti sau, mokymuisi gyventi naujai ir dalinimuisi viskuo su kitais. Taip pat, visiškai tobulai susidėliojo santykių sritis, ištekėjau už idealaus man vyro, jau auginam pora dukryčių. Toliau praktikuoju. Dabar tai tapo gyvenimo būdu. Kaip kas nors kas dieną daro mankštą, taip mes kasdien pastebime savo savijautą, veiksmus, žodžius. Stebime tai, kuo šiuo momentu dalinamės. Ką sau kuriame ateityje. Tapk laimingu – tai tikrai įmanoma! Ir dalinkis tuo su kitais.

Artimiausi renginiai

 

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Jūs sėkmingai užsisakėte naujienlaiškį