Daugelis žmonių tikslus labai sureikšmina. Jiem tai atrodo sudėtinga, ypatingai svarbu, baisu nesuklysti, super didelis reikalas, gal net su abejone “ar tikrai būtent to norėtųsi”. To pasekmė, kad apatiškai nusprendžiama: “man nesvarbu…”, “koks skirtumas”, “kaip einasi taip ir bus gerai”, “vėliau tuo užsiimsiu” ir pan…

Šiam gyvenime yra labai daug svarbių dalykų, tokių kaip asmeninis geras darbas, santykiai, pajamos, badaujantys vaikai, klimato atšilimas, kariaujantys politikai, sergantys žmonės ir t.t. ir pan. Tai kam man gilintis į tokį menkniekį, kaip mano kasdieninės emocijos?

Pirmiausiai, nuo ko visada pradedu kalbėjimą apie santykius tai yra tai, kad tokio dalyko, kaip santykių nėra! Tavo mylimasis ar mylimoji jų neturi. Tokių kaip santykių, kuriuos tu gali pačiupinėti, tarp žmonių – nėra. Yra tavo istorija, tavo galvoje ir yra kito žmogaus istorija jo galvoje apie jūsų bendrus santykius. Aš turiu savo istoriją apie santykį su žmona, aš turiu savo istoriją apie santykius su savo vaikais, tėvais, draugais, pažįstamais, kaimynais, bendradarbiais ir t.t., o jie turi savo istorijas…

Kodėl aš domiuosi, gaištu laiką kažkokioms neaiškioms teorijoms ar filosofijoms, kai aplinkui tiek daug darbų, rūpesčių ir tas pasaulis toks apgaulingas, paslaptingas, pavojingas?

Todėl ir domiuosi tuo, kad mano kasdienybė taptų kuo paprastesnė ir sklandesnė.

Santykiai svarbūs ir reikšmingi mūsų gyvenime, nes su visa savo aplinka turime santykius. Kokie tavo santykiai su antra puse, tėvais, kolegomis, vaikais ar klientais, taip ir jautiesi. Dažnai, jei santykiai tokie šiaip sau, tai jie tiesiog tempiasi ir tiek, o kartais visiška tragedija, demoralizuoja, žlugdo, nesinori nieko daryti dėl žmonių ar geresnio santykio su jais.