Emocijų “susitvarkymas”, kas tai ir “su kuo valgoma”?

Šiam gyvenime yra labai daug svarbių dalykų, tokių kaip asmeninis geras darbas, santykiai, pajamos, badaujantys vaikai, klimato atšilimas, kariaujantys politikai, sergantys žmonės ir t.t. ir pan. Tai kam man gilintis į tokį menkniekį, kaip mano kasdieninės emocijos?

Tavo paties emocijos yra būtent tai, kas labai įtakoja viską aplinkui. Ar tai bus anksčiau išvardintas chaosas ar rojaus tvarka – priklauso nuo žmogaus emocijų.

Paprastas pavyzdys: “atsikėlei ryte ir jauti, kad nelabai nori eiti į darbą, jauti, kad greičiausiai nepagirs tavęs šefas už ketinimą paprašyti papildomų kelių laisvų dienų. Siaubas, kaip nenori to pokalbio, nors jau susitarei dėl susitikimo laiko. Vidurius suka, galvoje tvinksi, kūnas reaguoja į šios situacijos emocijas. Kažkodėl šiandien viskas krenta iš  rankų ir taip lėtai eina laikas iki to nelemto susitikimo šefo kabinete 11:30. Greičiausiai neišleis, o jei išleis tai supyks ir susirauks, arba paprašys atidirbti dvigubai. Viešpatie, gal man net neprašyti? Ką man daryti? “Prisivirsiu košės” su tais prašinėjimais…”

Visa tai ir yra sukilusios emocijos. Šiuo aprašytų atveju žmogui kilo baimė, nerimas, nevertumas, nepasitikėjimas. Žmogus dar visiškai nežino kaip viskas bus, bet jo baimė kuria realybę ir jo ateitį.

Tokios emocijos trukdo sklandžiai laukti susitikimo, daryti tai, kas reikalinga. Tokie jausmai nulemia ir  susitikimo rezultatą. Baimė įtakoja vadovą tesiog imti ir neduoti to, ko jo prašo. Liudniausia, kad neužtenka susitvardyti ir tiesiog drąsiai nerodyti ką jauti. Žmogus žmogų vistiek jaučia intuityviai.   Sunkios emocijos blokuoja norų išsipildymą. Prašydamas su nerimu ir stresu tik nerimą ir stresą gausi atgal.

Tik pažinęs savo emocijas žmogus, žinantis kaip jos veikia, susipažinęs su jų elementaria “mechanika”, “higiena” moka jas susireguliuoti ir gyventi kiek įmanoma lengviau, paprasčiau ir ramiau.

Galima giliai apsirikti, manant, jog privalu “išlaužti” iš savęs visiškai priešingą situaciją, sakykim maždaug tokį scenarijų: “Pabudau, fantastika! Susitiksiu su šefu! Kaip džiaugiuosi, kad pas jį einu. Kaip laukiu jo atsakymo, jis tikrai sutiks mane išleisti keliom laisvom dienom. Laukiu nesulaukiu kai ateis mano laisvadieniai. O tada jau rojus!“

Visiškai priešingas scenarijus taip pat nėra tai, ką gallima vadinti gyvenimo harmonija. Tai vėl gi smarkiai kylančios emocijos į priešingą pusę. Perdėtas džiugesys taip pat kuria įtampą. Žmogaus kūnas virpa, smilkiniai vėl tvinksi, šypsenos raumenis net skauda, nuo pastangos šiandien nepamesti baltų dantukų eilutės.

O ką, jei tas pats scenarijus, bet dar kitokie jausmai:

“Pabudau. Tylus ir ramus rytas. Šiandien prieš pietus susitiksiu su šefu. Senai jo nemačiau, bus gera pabendrauti. Galėsim kartu ta proga išgerti skanios, sekretorės paruoštos, kavos. Idomu ką atsakys mano vadovas? Greičiausiai išleis ir dar ranką paspaus, per petį paplekšnos, gero oro palinkės. Na bet gali būti, kad ir nesutiks, jei turės man jau numatęs išankstinių planų, užduočių, pareigų. Tokiu atveju aš ir pats norėsiu pasilikti, darbuotis.“

Šiuo atveju žmogus kalba su visiška, nepajudinama, stabilia vidine ramybe. Jis žino savo tikslą, intenciją ir jam ramu ir gera link jo eiti. Tačiau jei paaiškės, kad tam nelemta įsigyvendinti dabar, žmogui vistiek ramu. Vadinasi pakeisiu savo planus pagal tai, kaip dėliojasi situacija.

Ar tai nėra apatija, nekovojimas su tuo kas svarbu?

Tai yra priėmimas visko taip, kaip vyksta ir veikimas toliau su stabilia vidine ramybe. Galima pykti ir nervuotis, kad šefas neišleido atostogų, bet galima visiškai atsipalaiduoti į tokį jo sprendimą ir toliau su ramybę veikti. Kokie bus tolimesni veiksmai, priklauso nuo konkrečios situacijos, gal žmogus pasirinks tada paprašyti tolimesnių galimų laisvų dienų, susitars iš anksto. Gal vadovui paaiškins, kad jam tai taip svarbu, jog net yra apsisprendes išeiti iš šio darbo. O gal paskatins bosą kartu nuoširdžai ir detaliai sukurti naują planą, kas jį pavaduos, kaip viską sudėlioti, kad ir vilkas sotus ir avys liktų sveikos.   

Mokant prižiūrėti ir suharmonizuoti savo emocijas gyventi tampa labai komfortiška. To pasekoje priimi visai kitokius sprendimus ir visai kitokių sulauki pasėkmių. Veiksmai, sprendimai tampa aiškūs ir ramūs. Ar mokant susiderinti savo emocijas niekad nebenutiks nieko blogo? Gyvenime nutinka visko ir nutiks, tik reakcija tavo bus visai kita. Viską sutiksi su užtikrintumu, pasitikėjimu, žinojimu kaip veikti.

Kaip gali toks paprastas veiksmas, kažkokia emocijų “higiena” duoti tiek naudos?

Pagalvok apie kasdienį dantų plovimą. Šis elementarus veiksmas kas diena tau suteikia stulbinančiai didelius rezultatus. Tu esi patrauklus, geidžiamas, mylimas, mielas – tik dėl to, jog išsiplovei dantis. Pabandyk to nedaryti kuria nors diena. Pabandyk jų neplauti visą savaite, menesi. Aplinka taps tau priešiška, o su laiku sulauksi ir dantų skausmų. Kurie sukels tiek problemų, jog bėgsi pas stomatologą, kad ir kiek tai bekainuotų ar kaip toli jis būtų.

Taip ir su emocijomis. Nesutvarkytos, neprižiūrimos, “nevalomos” jos pradeda “smirdėti” kaip nevalyti dantys. Su laiku jų užspaudinėjimas sėda į kūną ir palieka ten busimų ligų simptomus.

Kaip suvokti, kad man būtų naudinga išmokti emocijų paleidimo technikos?

Gyvenimo kokybę mes visi matuojame pagal tris parametrus: 1. tavo sveikata. 2. santykiai su kitais žmonėmis, šeimoje, darbe, poroje. ir 3. tavo finansai. Jei kuri nors iš šių sričių “šlubuoja”, sutvarkius joje užspaustas emocijas galima keisti ir esamą, nepalankią situaciją.

Daugiau epie emocijų paleidimo techniką tolimesniuose straipsniuose.

Artimiausi renginiai

 

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Jūs sėkmingai užsisakėte naujienlaiškį